Atsikeliam, pavalgom, nueinam į vakar matytą kempingą, surandam takelį ir lipam į šalia esantį kalną Velky Manin. Žemėlapis sako, kad kempingas 340 m ASL, Velky Manin 891 m ASL, pakilimas apie 550 m. Pirmai dienai užteks. Kildami iš aukštai žvelgiame į Považska Bystrica.
.jpg)
Pakilę grožimės nuostabiais vaizdais – kalnai, o tarp jų išsibarsčiusios gyvenvietės. Puikus vaizdas į Maly Manin, į kurį lipsim rytoj.
.jpg)
Tik oras nevaiskus, apniukę, matyt dėl to, kad čia lijo kelias dienas. Bet oro prognozė pasitvirtino, šiandien nelyja. Viršuje randame nuorodą į olą, aplankome. Lipdami žemyn sutinkame pirmą žmogų, dviratininką, sunkiai puškuojantį į kalną. Prieiname dviratininkų greito nusileidimo taką.
.jpg)
Nusileidę ir pasižiūrėję kur buvome pakilę, prieiname miestelį. Dauguma Slovakijos kalnų miestelių ar kaimų man labai gražūs, bet čia gyventi kažin ar norėčiau.
Tarp Velky Manin ir Maly Manin siauras plyšys, vos telpa kelias. O automobilių gan daug, net autobusas važinėja.
.jpg)
Už jo simbolinės žuvusių kalnuose kapinės.
.jpg)
Kempingas ištuštėjo, abiturientai išvažiavo, likome mes vieni. Tačiau kempingas atgijęs - pjaunama žolė, skaldomos malkos, kažkas vyksta restorane. Ruošiasi rytojaus žmonių antplūdžiui.
Rytoj lipsime į Maly Manin. Vakare, neturėdami ką daryti, nueiname apsižvalgyti nuo kurios vietos geriausia pradėti žygį. Pakilęs kiek į kalną pamačiau visą būrelį besiganančių stirnų.