Birželio 29 diena

Susidedame daiktus į automobilį, priduodame raktus. Automobilį paliekam stovėjimo aikštelėje prie kempingo, o patys išeiname.

Lipame į Maly Manin. Pažymėto tako nėra, lipame taku, kurį radom vakar. Pakeliui miške aptinkame sodybą, gražiai sutvarkytą, bet namas sudegęs. Kaip, kodėl, neaišku, bet gaisrinei prie jo privažiuoti nebuvo įmanoma. Praeiname pro ganyklas, aukštą žolę, kol vėl esame miške, čia jau yra aiškus takas. Užlipame į viršų, bet čia visur medžiai, nelabai kas matosi. Vis tik randame apžvalgos aikštelę, joje kryžius, skirtas pirmam kaimo, esančio apačioje, raštiškam paminėjimui prieš 650 metų.

Mano planas buvo ne tik į Maly Manin užlipti, bet ir aplink jį apeiti. Nusileidžiame beveik tuo pačiu taku ir einame aplink. Vida pyksta, ji sako nežinojusi šios mano plano dalies, apačioje karšta. Einame keliuku per pievas, šen bei ten sodybos, nežinia ar gyvenamos, pagaliau įeinam į mišką. Čia galima lengviau atsikvėpti, jau nesvilina saulė, pavalgom. Miške daug žvėrių šėryklų, pievoje matėme keistą lesyklą, pripiltą kukurūzų. Tačiau miškas neilgam, vėl pieva ir karštis.

Nusprendžiu nesileisti keliuku į kaimą ir nueinam į mišką. Po kurio laiko prieiname tą vietą, kur apačioje tarp dviejų kalnų eina kelias, tik žymiai aukščiau. Miško takeliu nusileidžiame žemyn ir vakarykščiu keliu grįžtame namo.

Važiuodamas šią vietą planavau neskubėdamas pavaikščioti po čia esančius kaimus, pažioplinėti, bet nakvynę gavom tik dviem naktim vietoj trijų planuotų. Sėdam į automobilį ir išvažiuojam.

Iki kito numatyto kempingo „Nitrinske Rudno“ ne taip ir toli. Tačiau jis nuvylė. Nameliai plyname lauke, tualetas, dušai toli, registratūroje nei vieno žmogaus, parašytas telefono numeris, kuriuo skambinti, ateis. Kempingas prie gan didelio Nitrianske Rudno tvenkinio, daug kas atvažiuoja čia pasideginti, pasimaudyti. Kalnai tolokai. 21€ už namelį be patogumų, ir, kaip suprantu, be vandens, vien lova.

Pavaikščioję nusprendėme važiuoti į netoli esantį kitą kempingą prie Bojnice. Panašu, kad mes čia vieni, žymiai gražesnė aplinka, pušų miške, nors namelis (25€ +2€ pagalvės mokestis) be patogumų, bet viskas arti. Ant įėjimo į dušą durų skelbimas – „prašome dviračių dušuose neplauti“. Yra virtuvė, virtuvėje bendro naudojimo šaldytuvas. Tiesa, elektrinės viryklės kokia 30 metų senumo, bet radau tokią, kuri veikia. Yra nemokamas bevielis internetas. Vienintelis akis rėžiantis minusas – pilni šiukšlių konteineriai. Kodėl jų neišveža?

Apsistojom. Tiesa sakant, kitų variantų ir neturim.

Nuėjau į kavinę pasiimti bokalą alaus (1,3€), paslaugi mergaitė sako - eikite pas save, kai putos nusės atnešiu.


Daugiau nuotraukų


Kita diena - spausti >>>>