Vėl važiuoju prie Chinyero, dabar su Vida. Važiuojant pro Vilaflor termometras rodo +32, siūlau grįžti ir neiti, per karšta, bet buvo nuspręsta eiti. Važiuojant toliau pastebiu, kad keliukas, kuriuo ne per seniausia važiavau į Paisaje Lunar, uždarytas. Ir toliau keliukai į mišką uždaryti. Matyt dėl karščio, sukelti gaisrą tokiomis oro sąlygomis labai lengva. Privažiavus maršruto pradžios vietą termometras rodo +27. Einam.
Šiandien eisim kiek kitu maršrutu nei aš prieš kelias dienas. Iš karto randu aną kartą pamestą takelį ir lengvai nusileidžiame žemyn. Montana de los Poleos lieka dešinėje. Toliau iki Montana de la Cruz ir čia sukame į dešinę. Einame lavos lauku, aplink vien suakmenėjusi lava, išspjaudyta Chinyero. Pats vulkanas iš čia matyti prastokai.
Toliau einame dešiniu taku, Montana Negra aplenksime iš dešinės.
Netikėtai prieiname puikiai įrengtą stovyklavietę.
Čia yra vaikų žaidimo aikštelė, geriamas vanduo, tualetas. Užėjau, net keraminiai unitazai stovi, gan švaru. Iš čiaupo bėga vanduo. ČIA, Tenerifėje, miške iš čiaupo bėga geriamas vanduo... Fantastika. Suoleliai, stalai, vietos mėsos kepimui. Ir tuščia. Tikriausia dėl karščio, ko gero keliukas, vedantis į stovyklavietę, irgi uždarytas. Tiesa pasakius, neįsivaizduoju, kaip galima čia kurti ugnį, viskas aplinkui sausa kaip parakas. Bet kokia kibirkštis sukeltų didžiulį gaisrą.
Nusiprausę, pailsėję, traukiam toliau. Kaip tik užėjo debesiukas, jis niekur neskuba, saulė nekepina. Dabar einame aplink Montana Negra, čia nėra oficialaus pažymėto turistų tako, bet takas yra ir visai geras.
Kur ne kur lentelės su perspėjimu, kad čia draustinis ir kopti į Montana Negra negalima. Iš šitos pusės jis neatrodo toks įspūdingas, bet vaizdai gražūs. Kur ne kur tarp akmenų auga pušys.
Apeiname Montana Negra, dabar jau mano eitu taku link Chinyero, jis lieka dešinėje. Debesiukas nuplaukė, kaitina saulė. Aš čia ėjau, bet ir Vida nebesigroži vaizdais, labai karšta, o ir pavargom. Buvau sugalvojęs išeiti į kelią, taip bus greičiau, bet praėjau taką į jį. Grįžtame tuo pačiu keliu kaip atėjome. O čia dar pakilimas. Vida visai išsimušė iš jėgų, bet šiaip taip automobilį pasiekiame.
Važiuojant termometras rodo +35, o čia gi 1,5 km aukštis. Nešėmės 2 litrus vandens, viską išgėrėme. Nesutikom nei vieno žmogaus.
Ne, kol Calima geriau į kalnus neiti.