Dar ryte nežinojau kur važiuosiu. Greit sugalvojau ir išvažiavau į netoliese esantį miestelį Palm-Mar. Miestelis gražus, pristatyta daug prabangių namų.
Sustojau miestelio krašte, netoli vandens. Nespėjau išlipti, žiūriu aplinkui zuja kurtai (šunys). Ir ne vienas. Ilgomis kojomis, kūdi kaip benamiai, šonkauliai matosi, bet su antkakliais, jie nenustovi vietoje, bėgioja ristele pirmyn atgal. Kažkaip nejauku, ką man čia reiks daryti, iš automobilio lipti nedrąsu.
Tuoj atėjo jų savininkas, medžiotojas, šaukia juos ir kiša į nedidelį sunkvežimiuką, į narvą. Matyt iš medžioklės grįžta. Manau, kiškius medžiojo, kiek girdėjau, juos naikina, jie yra invazinė rūšis, ėda ir taip mažai kur augančius augalus. Išsidrąsinau, išlipau iš automobilio, aunuosi batus, jie visai į mane dėmesio nekreipia, bėgioja sau ir nelabai nori lipti į šeimininko automobilį...
Miestelis įsikūręs gražioje vietoje, netoli puikuojasi kalnas stačiais šlaitais. Buvau anksčiau į tą kalną pakilęs ir nuo jo mačiau Palm-Mar. Miestelyje daug palmių, stengiasi atitikti pavadinimą.
Einu krantu tolyn, čia krantas panašus kaip ir praeitos kelionės metu, uolos, kur ne kur įsikūrę poilsiautojai. Maudytis čia nelabai galima, priėjimas prie vandens blogas, uolos. Nei įlipt, nei išlipt.
Matau dar vieną medžiotoją su šunimis. Kaip ir anie, jie laisvai bėgioja ir į žmones nekreipia jokio dėmesio.
Prieinu švyturį, nusileidžiu prie vandens, pasėdžiu. Kaip gera, kai niekur nereikia skubėti, galiu atsisėsti ant uolos ir žiūrėti į vandenį. Bangos daužo uolas, bėgioja daugybė krabų...
Toliau vėl pakrante, prieinu bananų šiltnamį. Vienų durų audeklas prapjautas, galima įlysti.
Kiek pagalvojęs lendu, niekad nemačiau kaip auginami bananai. Ir tikrai įdomu, dar matyti nenukritęs žiedas, užsimezgę ir kiek paaugę bananai.
O čia po stiebu prikritę nemažai pernokusių ir dar gerų bananų. Kekė, nuo kurios jie krenta, pasiekiama ranka. Valgau, skanūs jie, Kanarų bananai, skanesni už tuos pas mus parduotuvėje parduodamus. Kodėl jų nenurenka, o leidžia taip nukristi ir supūti?
Suvalgau aš jų daug, kiek lenda, kokia dešimt (aš bananus mėgstu, o ir valgiau tik ryte). Jie nedideli, kaip pusė tų atvežtų iš centrinės Amerikos šalių. Kuprinėje turiu Maximos maišelį, prisidedu į jį. Parsinešiu namo. Nesijaučiu apvogęs, jie vis tiek kristų ant žemės ir supūtų.
Keliauju toliau pajūriu iki miestelio Fraile. Aleksandras sakė, kad tai socialinių būstų imigrantams miestelis. Sakė, ten tai tikrai įpirktum butą, tik ar norėtum ten gyventi? Pravažiavom mes jį kartą, vien tamsūs veidai.
Suku atgal, bet ne palei krantą, kiek toliau. Žemėlapyje mačiau, kad tarp dviejų šiltnamių yra tarpas, pro jį ir praeisiu. Visur išvedžioti akvedukai, kažkada ir čia kažką augino. Prieinu didžiulį laistymo vandens baseiną, jis nenaudojamas. Jo siena prie šiltnamio plati, aš jos viršumi atėjau.
Jis ant kalniuko, vanduo turėjo gražiai iš jo tekėti akvedukais. Bet man neaišku kaip tas vanduo turėjo į jį pakliūti, jis baseinas ant kalniuko. Neperpratau sistemos, kažkoks rebusas.
Einu prie tarpo tarp šiltnamių, o čia tvora. Nepraeisiu. Apsižvalgęs ir pastudijavęs žemėlapį patraukiu prie pakrantės, ten kur jau ėjau, čia bus arčiau.
Praėjau šiltnamį, keliauju dykyne toliau. Kažkokie keisti statiniai. Apžiūriu, viduje vanduo.
Iš kur jis čia? Gal čia yra ar buvo vietos, kur į paviršių išeidavo šaltiniai? Gal tie šaltiniai paprasčiausia išseko nes nebelyja? Lietuvoje per sausrą, kai nepalyja tris mėnesius, išsenka šuliniai, o jei čia nelyja metus, dešimt metų? Kažin ar Lietuva būtų tokia žalia, jei nelytų dešimt metų? Tikriausia irgi būtų nekoks vaizdelis...
Mano kryptis į kalną, noriu ant jo užlipti ir pasižiūrėti iš viršaus, kažin ar dar kada čia būsiu. Kilimas nėra lengvas, jau pavargęs, pilvelis pilnas bananų... Bet užlipu ir nesigailiu. Nuo jo atsiveria vaizdas į aplink esančias lygumas. Visur čia buvo dirbami laukai. Dabar lygumos su kur ne kur augančiais kaktusais ir mažais krūmeliais.
Nusileidžiu, kiek paeinu, ir jau miestelis. Kiek pavažiavus automobilio termometras rodo +28. Karščio nėra, panašu, kad Calima baigėsi.