Nusprendėm pagyventi geriau, ilgokai pamiegojom, paskui pavažiavom miestelio gatvele į viršų, ten pasivaikščiojom. Daug namų parduodami, kainų nerašo, bet aišku, kad ne mūsų kišenei. Iš čia gražiai matyti visas miestas.
Kitoje kelio pusėje milžiniškas šiltnamis. Jei gerai įžiūrėjome, ten augina bananus.
Prie jo aptvare ganosi keletas žirgų.
Grįžome ir nuėjome į pliažą. Pučia vėjas, bangos šiek tiek didesnės. Ilgai neužtrunkame, nes Aleksandras kvietė vakare užeiti. Vida paėmė butelį vyno, kaip jai atrodė, gero. Aleksandras pasakė, kad tokio prasto vyno negersim, gersim tą, kurį jis duos. Jo vynas tikrai buvo skanus, nors nesu vyno mėgėjas, man jie visi rūgštūs. Prašnekėjom apie gyvenimą, politiką ir pan. iki pusės dviejų. Išgėrėme tris tikrai skanaus (ir brangaus) butelius vyno. Man toks kiekis per daug, būtų užtekę ir vieno, paskui skonio nelabai jaučiu. Sėdėjom lauke prie stalo, po pusiaunakčio pasidarė žvarboka (su šortais ir maikute), vis dėlto spalis. Iš šnekos išėjo, kad netoliese gyvena ir mano būtinos karinės tarnybos 1976-78 m. būrio vadas A.Apliotovas. Gal ryt pasimatysim, Aleksandras žadėjo jį pasikviesti.
Miegojau blogai, gal kokias 3 val., dar jaučiu vakarykščio pasisėdėjimo rezultatus. Planuotas važiavimas į Buenavistą nuplaukė. Dangus aptrauktas debesimis, saulės nėra. Nusileidom prie vandens, termometras rodo +29C. Pasivaikščiojom, pasėdėjom, pažiopsojom į okeaną. Net į vandenį nesinorėjo įlįsti. Grįžom namo pusę šešių, rodo +25C, kai papučia vėjas, šaltoka. Nuėjom pas Aleksandrą, jau yra atėjęs A.Apliotovas su žmona. Pasėdėjom iki vidurnakčio, prasiginčijom apie politiką. Jo pažiūros, matyt, paplitusios Rusijoje – Amerika ruošiasi užpulti Rusiją. Daug šneka, o ką jam sakai beveik neklauso... Neįdomu.
Kai jau mes buvom išėję, Apliotovo žmona, jau atsisveikinus, žengė žingsnį atbula ir ... šlumštelėjo į baseiną... Mes apačioje girdėjom šiokį tokį triukšmą...