Atsisveikinę su Kelly be ypatingų nuotykių pasiekiame Madara. Čia ant didžiulės 100 m aukščio uolos 23 m aukštyje senovės meistro iškaltas raitelis, lydimas šuns. Informacija skelbia, kad tai chano Tervel, valdžiusio 701-721 metais, atvaizdas. Manau chanas deramai nubaudė meistrą, kad jį pavaizdavo tokį mažą (natūralaus ūgio) – iš apačios net sunku įžiūrėti.
Užtatai uola įspūdinga, yra iškalti laipteliai – lipame į viršų.
100 metrų laiptais (panašiai kaip įlipti į trisdešimtą namo aukštą) ir mes viršuje.
Paeiname kiek į šoną, čia įspūdingos tvirtovės liekanos. Raštuose ji paminėta 1388 metais, kai ją užėmė turkai.
Viršuje dar kiek pasivaikštome, vaizdai fantastiški.
Vienoje laukymėje skamba muzika – iš kitos pusės automobiliu atvažiavęs jaunimėlis surengė pikniką. Ten plokštuma, lipti visai nereikia.
Nulipę apžiūrėjome olas, kuriose 1 a. prieš mūsų erą glaudėsi pirmykščiai žmonės, koplytėlę.
Netgi nukėbliname iki caro Boriso III 1937 m. pasodintos sekvojos – va ten tai tikrai nevertėjo eiti – medis kaip medis. Nei karūnos, nei dvariškių. O objekto kaina 5 levai. Neaišku už ką.
Pietaujame ten pat restorane Han Madara – labai skanu, bulgariškas maistas ir atitinkamai serviruotas. Aš valgiau apkepėlę, Vida – kavarmą (toks troškinys su daug svogūnų ir kitokių daržovių).
Vakarop pasiekiame Veliko Tarnovo, kažkada buvusią Bulgarijos sostinę.
Didžiulė, įspūdinga tvirtovė Jantros upės vingyje, už aukštos tvoros daug statinių, cerkvė, bet bilietai po 17 val. nebeparduodami. O jau pusė šešių. Skelbiama, kad vakarais tvirtovė apšviečiama įspūdingų iliuminacijų. Senamiestis išsidėstęs lomoje tarp kalvų.
Mūsų nakvynė kaime netoliese, todėl negaištame laiko miesto apžiūrėjimui. Apsigyvename kaime Belyakovets netoli miesto. Nuvažiavęs pagal airbnb duotą nuorodą dairausi nuotraukoje matyto namo, jo nėra. Skambinu duotu telefonu, bandau šnekėti rusiškai (buvo parašyta, kad kalba rusiškai), nelabai susišnekame. Galų gale supratau, kad reikia važiuoti prie įvažiavimo į kaimą, moteris manęs lauks. Ir tikrai, dar neprivažiavus jau matau ranka mojuojančią moterį. Matyt nedaug čia svetimų automobilių. Namas visai kitoje vietoje, nei nurodė airbnb.
Gauname kambarį šeimininkų name, visi patogumai ir virtuvė bendri. Gretimame kambaryje atvykusių bulgarų pora. Šeimininkai išvykę gyventi į Australiją, namą prižiūri ir svečiais rūpinasi motina. Visus nepatogumus ir kalbos barjerą atperka jos nuoširdumas ir rūpestingumas: ir kavos mus kviečia, ir pusryčius paruošė, ir savo keptos duonos išvažiuojant įdavė. Brandaus amžiaus ponia kviečia mus ir pavakaroti, ir kavos iš ryto, bet kad mes bulgarų kalbos nemokame, tai ir nelabai sekasi bendrauti. Ji šneka tik bulgariškai ir graikiškai (dirbo Graikijoje ar ne dešimt metų). Na dar keletą žodžių atsimena rusiškų. Sako, neseniai sūnus į Australiją išvyko ir į airbnb skelbimą įdėjo, mes vieni iš pirmųjų jos svečių.
Sako, kad šiandien tvirtovėje kažkoks renginys, verta pažiūrėti, bet mes pavargę, jau niekur nenorim.