Išvykstame į nedidelį kaimą Vezenkovo, pasiklydusį tarp kalnų, pas tokią britę Kelly, jogos mokytoją. Važiuoju aplinkui – noriu pažiūrėti gyvenvietes.
Haskovo. Miestas, rajono centras. Laikas sustoti pietums. Miesto centre keletas mokamų parkingų, kur ir paliekame automobilį. Pakliuvus į nežinomą aplinką, patogu susirasti turizmo informacijos centrą, jei toks egzistuoja. Radome.
Miesto centrinėje aikštėje ruošiamasi kažkokiam renginiui, vėliavos, statomi mikrofonai. Netoli jų miega šuo, niekas į jį nekreipia dėmesio. Iš vis Bulgarijoje kažkoks šunų kultas, kaip Indijoje karvių, jie vaikšto palaidi, tikriausia niekieno. Į žmones nekreipia jokio dėmesio, kaip ir žmonės į juos. Gali miegoti ant šaligatvio. Visi jie vikinio šuns dydžio mišrūnai. Mažų nei karto nemačiau.
Miestas išsidėstęs abipus upeliuko Haskovska. Miestelyje 2003 m. pastatyta didžiausia pasaulyje švč. Mergelės Marijos statula, dar yra toks monumentas – bokštas su varpais, jame apžvalgos aikštelė, į kurį įlipome.
Yra keletas senovinių statinių. Viduramžių miestų, rūmų ir bažnyčių čia nėra, - tuo metu, kai jie buvo statomi, šalį valdė turkai. Užtai yra nedidelis dolmenas miestelio centre.
Centrinėje aikštėje vyksta šventinis renginys, išrikiuoti kariai, popas skaito maldas, vadovybė sako kalbas, groja orkestras. Šalia parkas, gražūs fontanai.
Pietaujame šalia restorane. Aš pasiėmiau širdelių troškinį, Vida šonkauliukus medaus padaže. Įdomiausia patiekalo komponentė – gruzdinti svogūnėlių žiedai. Labai skanu.
Važiuojame toliau, į Vezenkovo. Įvažiavus į kalnus reikia važiuoti keliu Nr. 7, žemėlapyje pažymėtu riebesne linija. Važiuojame, dairomės, klusniai vykdome navigatoriaus nurodymus. Pakeliui matome keletą aukštesnių kalvų, ant jų gal netgi kažkokie objektai, žemėlapyje pažymėta raudona turistinė trasa. Ir štai po kažkurio posūkio viskas staiga pasikeičia. Įvažiuojame į kažkokį šunkelį – siaurutė ištrupėjusio asfalto juosta, o duobės tokios, kad kyla baisi baimė sulaužyti važiuoklę ar pramušti karterį. Tas košmaras trunka 12 km, pakeliui keli sutikti kaimiečiai palydi mus apstulbusiais žvigsniais, panašu kad šituo keliu tokios mašinos nevažinėja. Galop išvažiuojame į normalesnį kelią, pasiekiame nakvynės vietą, o paskui visą vakarą naršome žemėlapių puslapius bandydami išsiaiškinti, kur gi mes paklydome, kada išklydome iš kelio, gal išvažiuodami iš degalinės. Kol galų gale google maps įsijungę Street View pamatome, kad tas šunkelis ir yra kelias Nr.7 (ne kažkoks 1007, o 7), valstybinės reikšmės kelias! Google maps navigatorius nesiūlo važiuoti tuo keliu, kiek aplink, 5 km toliau, bet, užtat, normaliu keliu. Ko gero geriau juo pasikliauti. Jei būčiau žinojęs, tikrai nebūčiau važiavęs mapy.cz siūlomu keliu. Po to nuotykio maršrutus ėmėme rinktis atidžiau.
Taigi, Kelly namai. Gavome atskirą kotedžą, puikiai įrengtą, viskas kaip nuotraukose, virtuvėje viskas ko gali prireikti, viryklė, skalbyklė, hand made puodeliai, kava, arbata, šaldytuve pienas, kiaušiniai, duona, netgi vyno butelis ant stalo. Visa įranga nauja ir geros kokybės. Tiesa, neapsikentęs paprašiau atsuktuvo ir pareguliavau spintelių dureles. Kai viskas taip gražiai įregta tai ir turi būti sureguliuota... Miegamajame dvi lovos sustumtos šonais, labai platu, bet čiužiniai nepritvirtinti, paprasčiausia padėti ant plokščio pagrindo, naktį man vartantis tarp jų atsirado tarpas, per kurį ėjo šaltis. Pagalvės didelės, ant tokių aš negaliu miegoti, miegojau be pagalvės. Ko gero į keliones man reikia vežtis savo pagalvę. Svetainėje televizorius, knygos, žaidimai. Kieme trys šuneliai. Ji su vyru gyvena šalia esančiame name.
Keli man patikę paveikslai ant sienos.
Šaltoka.