Berlyne teko palaukti. Diena šilta, saulėta. Pavaikščiojom oro uosto teritorijoje. Didelė pieva, pavėsiukuose prigulę keleiviai. Ir aš ten įsitaisiau. Vida netoliese atsisėdo ant suoliuko ir kažką dirba kompiuteriu. Wi-Fi čia geras. Siūloma tokia pramoga (100 €) – pasiskraidymas sraigtasparniu virš Berlyno. Neskridom. 0,5 l buteliukas vandens kainuoja 3,5€. Teko pirkti.
Bulgarija nepriklauso Šengeno zonai, į ją ir iš jos skrendantiems pasieniečiai tikrina pasus. Nuėjus į saugos zoną, vaizdelis sugedo. „Trečiųjų šalių“ laukimo zonoje keleiviai laukia didžiulėje daržinėje, oro kondicionavimas neveikia, karšta, tvanku, kavinukės jokios nėra. Gal tai pigių skrydžių bendrovė „Wizzair“ sutaupė. Prakaitas žliaugia, nėra kuo kvėpuoti. Gerai, kad lėktuvas nevėluoja.
Sofia, 21.30 val. Čia vėl pasieniečių pasų patikra, eilėje prastovėjome virš pusvalandžio. Firmoje „Top Rent-A-Car“ gauname iš anksto užsakytą naujutėlaitį naujo modelio automobilį Citroen C3 . Pravažiavęs tik 2000 km. Benzinas. Kaina 10€/parą.
Labai detaliai buvo nupasakota, kad automobilis naujas, parodyti ir užsakymo lape pažymėti keli vos matomi įbrėžimai. Jau išvažiuodamas iš aikštelės pastebiu, kad kuro indikatorius rodo apie pusę padalos mažiau už pilną baką, bet į tai nekreipiu dėmesio. Nepaisant naujumo automobilio variklis nemaloniai blerbia. Ypač jei apsukos mažesnės nei 2000. Ne ką mažiau nei gyvenimo matęs „tautinis“ dyzelinis Passatas. Ir prie mažų apsukų variklis neturi galios.
Man jį pasiimant visą laiką buvo įjungta radija. Išvažiuodamas iš aikštelės ją išjungiau, pradėjo nemaloniai mirksėti gan didelis jos valdymo pultas su kažkokiu tekstu prancūzų kalba. Po kelių dienų, kai tas mirksėjimas visiškai įgriso, prisėdęs per 5 min. radau kaip įvesti datą, laiką, pakeisti kalbą. Mirksėjimas pranyko. Kažin kodėl turiu tokius dalykus daryti aš, o ne firmos atstovai? Dar pastebėjau, kad saugos diržų davikliai ne visada sudirba ir reikia atsisegti ir vėl prisisegti kad dingtų mirksėjimas pulte.
Po kiek laiko pastebėjau, kad nestabiliai dirba automatinis stabdis sustojus. Kartais kad pajudėti iš vietos tekdavo duoti nemažai „gazo“, o po automatinio stabdžių atleidimo automobilis šokdavo iš vietos. Tenerifėje važinėjau Seat Ibiza automobiliu su tokia sistema, jos veikimą pastebėdavau tik kai būdavau sustojęs įkalnėje.
Ir tai visiškai naujas automobilis... Gal jau Citroen savo gamybą permetė į Kiniją? Ar juos surinkinėja afro-europiečiai, pakviesti Mutter Merkel?
Važiuoju 150 km į pietus, tai autostrada, tai šiaip keliu. Autostrada dar pilnai nebaigta. Kelias eina per kalnus, vingiuotas. Tikriausia čia gražu, bet jau visiškai tamsu. Navigatorius labai padeda, ypač išvažiuojant iš Sofijos.
Po pusiaunakčio įvažiuojame į Strumyani kaimą, čia kelias žymiai prastesnis, asfaltas gabalais išdaužytas, daug duobių. Ant kalvų viršūnių šviečia kryžiai. Navigatorius atveda prie Dianos namo kaimo pakraštyje. Rusė dailininkė iš Estijos, Talino, čia gyvena jau 7 metai. Specialiai pasirinkau šią vietą, kad kuo daugiau galėčiau gauti informacijos iš pirmų lūpų. Nakvynės sąlygos kuklios, miegamasis šalia šeimininkų miegamojo, bendra sanitarinė zona, tačiau atskira virtuvėlė ir malonus bendravimas. Šeimininkės vyras Žora (tur būt Georgijus) mėgėjas vaikščioti kalnais, augina vynuoges ir daro vyną. Šuo Arčibaldas, vokiečių aviganio mišrūnas, kiek paloja, bet baikštus, nuo svetimų žmonių laikosi per atstumą. Dar yra katinas. Tarpusavuje jie, atrodo, sugyvena.