Balandžio 26 d.

Kiek pašnekėję su Diana išvažiuojame į kurortinį miestą Sandanski. Bet išvažiuodamas iš jos kiemo pasukau į priešingą pusę. Na ir gerai, kaip tik norėjau apžiūrėti Ilindentsi kaimą, kiek nutolusį nuo Strumyani ir pagrindinio kelio.

Pervažiuojam beveik per visą kaimą, sustoju, išlipam, kiek pavaikštom. Visur apleista ir netvarka. Atrodo, lyg būtume kokiam filme. Kaip pirmai dienai - per baisu. Nors aš kažko panašaus ir tikėjausi, bet atsidūrus realybėje nejauku ir ilgiau čia būti nesinori.

Apsisukam ir tylėdami važiuojam atgal. Gal reiktų įdėmiau viską apžiūrėti, bet pirmas įspūdis labai nekoks. Vėliau Diana sakė, kad tas kaimas visai įdomus ir nesuprato, kodėl mums buvo taip baisu...

Atvažiuojam į Sandanski. Miestas didokas, gatvelės siauros, visur pristatyta automobilių, vietą pasiparkuoti rasti sunku. Taip ir pervažiuojame visą miestą. Baigiantis miestui prie apleistos sanatorijos radau tuščią stovėjimo aikštelę. Tolumoje kalnai snieguotomis viršūnėmis. Čia ir restoranas Golchev – nacionalinė virtuvė.

Ragaujame čiorbą, giuvečą ir vietinį vyną. Skanu, bet mums, įpratusiems santūriai maitintis, daug. Kaina 22,5 levų (1€ = 1,95lv). Visos kelionės metu pietų kaina dviem svyravo nuo 14 iki 40 levų, sostinėje brangiau, provincijoje pigiau.

Palikę automobilį einame į netoli esantį St.Vrach parką. Pakeliui aptinkame dar vieną restoraną. Tikriausia čia, už polietileno plėvelės, pigiau...

Parkas didelis ir gražus, per jį teka upė Sandanska Bystritsa, tilteliai, fontanėliai, žaidimų zonos vaikams. Apskritai, Bulgarijoje daug parkų, geresnių, blogesnių, kičinių ir visokių ir daug fontanų – gal todėl, kad vanduo teka iš kalnų, daug šaltinių, jo negailima. Daug gėrimui skirtų fontanėlių, galima atsigerti, įsipilti, parsinešti namo. Nemažai mineralinių šaltinių. Sandanski yra ir karštos mineralinio vandens versmės, šalia esantys užrašai įspėja būti atsargiems – versmės temperatūra 74 laipsniai C.

Aplankome senovinės bazilikos liekanas, Episcopal Basilca, 4 a. statinio griuvėsiai, atnaujinami ES lėšomis.

Vykstame prie Rupite pažiūrėti žymios ateities pranašautojos Vangos (1911 - 1996 m.m.) namelio. Šiek tiek paklaidžioję (nusukome ne tuo keliu, pagelbėjo skambutis draugui (Dianai)) privažiuojame buvusį Vangos namelį. Ją čia visi žino ir gerbia. Vieniša ji čia gyveno, aplink gyventojų nematyt. Anksčiau ji gyveno tame sukiužusiame namelyje, vėliau pasistatė (ar jai pastatė) kitą, geriau įrengtą. Dabar čia muziejus, manau, kad kairys baltas namelis atsirado vėliau, dabar ten muziejaus administracija.

Čia visas kompleksas: koplyčia, pastatyta Vangos iniciatyva, čia pat jos kapelis, už tvoros skulptūra. Yra didelė automobilių parkavimo aikštelė, bet aš, bijodamas grūsties, visai be reikalo automobilį pastačiau gerokai toliau pakelėje. Šalikelėje kaip pridera turgelis: suvenyrai, skanėstai. Vynas supilstytas į litrinius plastikinius butelius, 4 levai. Nusipirkome aviečių vyno (bet man jis nepatiko), koriandrų (kalendrų) medaus – fantastiškai aromatingas.

Netoliese Vangos buveinės karšto mineralinio vandens šaltiniai. Šalia neoficialus kempingas. Yra oficialūs baseinai, vyrų, moterų ir bendras, kaina dienai, rodos, 5 levai. Kadangi jau vėlu ir mes pasakėme, kad nesimaudysime, tik pažiūrėsime, tai mus į vidų įleido nemokamai. Sako, kad moterų baseinai yra du, vienas su kažkokiais dumbliais, bet jų apžiūrėti neišdrįsau...

Tačiau didžioji minios dalis turškiasi laukymėje, kuria srūva šiltas vanduo. Yra iškasiotos nemažos įdaubos, o realiai tai kiekvienas gali išsikasti savo duobutę, reguliuoti tinkamą temperatūrą ir mirkyti ten kurią nori kūno dalį.

Tiek vanduo, tiek purvas, prisisotinęs mineralais, yra labai naudingi sveikatai. Matėme keletą visą kūną išsitepusių purvu, net nesuprasi, nuogi ar su maudimukais. Sako, kad žmonės toje pievoje savo kemperiuose praleidžia po porą mėnesių. Dianos klausiau, o kaip išsivoliojus tame purve važiuoti namo, juk nelabai ten nusiprausi, sako, užmoki tuos 5lv į oficialius baseinus, ten yra dušai. Kaina ne tokia ir didelė. Gal yra ir kitokie variantai.

Šalia dar yra antikinio miesto griuvėsiai, Heraclea Sintica. Bet jau vėlu, palikome kitam kartui.

Gražios čia vietos. Aplink snieguotos kalnų viršūnės. Vieni kalnai – siena su Graikija, kiti – su Makedonija. Ir iki Egėjo jūros ne baisiai toli – kaip nuo Vilniaus iki Kauno.


Daugiau nuotraukų


Kita diena - spausti >>>>