Kažkada LY QTC buvo atspausdinta transiverio maitinimo šaltinio įtampos stabilizatoriaus schema. Pasikeitė detalių elementinė bazė, atsirado pigūs galingi lauko tranzistoriai, kuriuos naudojant stabilizatoriaus schema tapo visiškai paprasta. Buvo padaryti keli tokie stabilizatoriai, veikia puikiai.
Ši schema neturi apsaugos nuo trumpo jungimo, bet kažin ar tai yra būtina. Geriau transiverio laidus įvesti į stabilizatoriaus korpusą ir juos tinkamoje vietoje patikimai prilituoti. Prie kito jų galo bus jungtis, taip kad netyčia užtrumpinti šansų mažai. Dėl visa ko galima panaudoti 30A saugiklį.
Tranzistorius Q2 bet koks mažos galios p-n-p, maksimali kolektoriaus įtampa ne mažesnė 30V. Išėjimo įtampą galima keisti keičiant stabilitroną D2. Lygintuvo diodai Šottky, jie turi mažą tiesioginės įtampos kritimą, kas svarbu žemos įtampos didelės srovės lygintuvuose. Prie radiatorius juos reikia tvirtinti per izoliacines tarpines. Tranzistorius Q1 - lygiagrečiai sujungti du IRFP064N IRFP044N, IRFZ48 ar panašūs, abiejų elektrodai sujungti lygiagrečiai. Galima nautoti po vieną IRFP3206 ar HY4008. Visų jų santakos jungiasi prie korpuso, todėl juos tvirtinant prie radiatoriaus izoliacinė tarpinė nereikalinga.
Čia dar viena stabilizatoriaus schema.
Optopora bet kokia su paprastu (ne Darlingtono) tranzistoriumi. Išėjimo įtampa lygi stabilitrono D2 stabilizavimo įtampai plius 1V (ant optoporos diodo krenta apie 1V). Vietoje paprasto stabilitrono D2 panaudojus valdomą stabilitroną TL431 galima padaryti reguliuojamą stabilizatoriaus įtampą. Rezistoriumi R3 nustatoma pradinė stabilitronu D2 tekanti srovė, šiuo atveju ji bus apie 1mA. Rezistorius R2 apsaugo stabilitroną ir optoporos diodą nuo įtampos impulsų. Stabilitronas D3 apsaugo tranzistoriaus Q1 valdymo elektrodą nuo per didelės įtampos. Jo stabilizavimo įtampa apie 10V, galia minimali, pvz. BZX55, BZX83, BZX84, BZX85. Relė RLY1 ir R7, įjungtas tarp 230V tinklo laido ir transformatoriaus pirminės apvijos, įgalina "minkštą" stabilizatoriaus paleidimą.
Naudoju transformatorių ТПП-318 (200W), jo visos antrinės apvijos sujungtos nuosekliai. Kadangi pas mus tinklo įtampa 230V, tarpusavyje sujungti pirminės apvijos 3 ir 9 išvadai, o į 1 ir 6 (7) (227V ar 234V) paduota elektros tinklo įtampa. Transformatoriaus antrinių apvijų maksimali leidžiama srovė yra 12,9A. Ši srovė nurodyta pastovaus apkrovimo ręžime. Maksimali leidžiama srovė nustatoma pagal maksimalų leidžiamą transformatoriaus apvijų temperatūrinį ręžimą be jų papildomo aušinimo, bei įtampos kritimą. Jei transformatorius apkraunamas trumpą laiką, dėl ko jis nespėja perkaisti, arba jis aušinamas ir įtampos kritimas patenkina, transformatorių galima apkrauti didesne srove. Dažniausia dirbu skaitmeninėmis darbo rūšimis (FT8, FT4) esant siųstuvo išėjimo galiai 100W, jokių problemų neturėjau.
Kitame stabilizatoriuje panaudojau transformatorių TH-61 (190W). Jo antrinių apvijų maksimali srovė 8A. Antrines apvijas 7-8 ir 9-10 sujungiau lygiagrečiai ir nuosekliai apvijoms 11-12 ir 14-15 (11 -www- 12,7,9 -www- 8,10,14 -www- 15). Gavau apie 16V kintamos įtampos. Stabilizatoriaus srovės užteko, bet ilgesnį laiką transiveriui dirbant 100W FT8 siuntimo ręžimu transformatorius smarkiai kaito. Virš transformatoriaus pastačiau nedidelį 12V ventiliatorių ir transformatorius kaito leistinose ribose.
Šilumai iš korpuso ištraukti naudoju kompiuterinį 12V 80x80 mm ventiliatorių, kurio apsisukimai priklauso nuo temperatūros. Kaip temperatūros daviklį naudoju priglaustą prie radiatoriaus diodą КД512.
Galima apsisukimų reguliatoriaus nedaryti. Jei ventiliatoriaus 13,8V maitinimo grandinėje nuosekliai įjungsime apie 100 Om rezistorių, ventiliatolius gaus apie 7-8V maitinimą. Jis suksis mažesnėmis apsukomis, mažai triukšmaus, o jo efektyvumo gali ir užekti.