Atsisveikinimo su kalnais diena. Šiandien važiuojam į netoliese esantį Blatnica miestelį, iš jo eisime į kalnus. Per miestelį teka upelis, yra fontanas. Automobilį paliekam gan didelėje stovėjimo aikštelėje. Kiek paėjus keliu miške gražus viešbutis, nuo jo prasideda takai, iš čia patogu eiti pasivaikščioti.
1.jpg)
Pasukame mėlynai pažymėtu taku ir mišku po truputį kylam į viršų. Žmonių yra, bet nedaug. Kilimas nestatus, nevarginantis. Tik gaila, kad per mišką nelabai ką matome. Taip iki Muran, paskui iki Tlsta. Čia miško nebėra, atsiveria vaizdas į aplink išsibarsčiusius kalnus. Sutojame, papietaujame, grožimės atsivėrusia panorama.
1.jpg)
Oras šiltas, šviečia saulė, vėjas silpnas, pavalgius nesinori kur nors eiti. Tuo labiau, kad šiandien mūsų paskutinis pasivaikščiojimas. Čia praleidžiame kokią valandą.
Kelias žemyn statesnis, įdomesnis, vis atsiveria gražūs vaizdai, viena po kitos prieiname gan dideles olas.
1.jpg)
Prie vienos rašo, kad joje buvo rasti meškos griaučiai, tik ji gyvenusi seniai seniai. Čia pat instrukcija, kaip elgtis sutikus mešką (nežiūrėti į akis, nešūkauti, įspėjimas – meška gali bėgti 50 km per val greičiu). Šitų žinių neprireikė.
Nusileidę, nors ir pavargę, nusprendžiame aplankyti netoli esančios Blatnica pilies griuvėsius. Pilis kažkada buvusi graži, bet vėliau apleista ir sugriuvusi. Dabar vyksta atstatymo darbai. Panašių pilių Slovakijoje daug, iš daugumos likę tik griuvėsiai.
1.jpg)
Šiandien užlipome ir nusileidome apie 1 km, kojos neskaudėjo.