Šiandien važiuojam į šiaurę. Pakeliui aplankom Aleksandro namelį prie San Jose de Los Llanos. Toliau iki La Montaneta, kaimelio, pasislėpusio kalnuose. Netoli jo prie kelio stovėjimo aikštelė, ten ir paliekame automobilį. Iš čia atsišakoja vieškelis Camino de Sanjago de Teide, juo paeiname iki žymėto tako, pasukame kairėn ir pirmyn.
Čia pušų miškas, tik pušys kiek kitokios nei Lietuvoje, su ilgais spygliais. Takas geras, sutvarkytas, pakilimas nedidelis. Kiek paėjus miškas baigiasi, prasideda daržai, kai kurie dirbami, bet dauguma apleisti. Visur žaluma, mano akys jau atprato nuo jos. Visai ne Tenerifė.
Prieiname laukinį gervuogyną, kai kurios uogos jau prinokusios. Krūmai aukšti, prie keliuko, kuriuo einame, prinokusių uogų mažai, nors ir saulėta pusė, kitoje pusėje daugiau, bet jos rūgštokos, gal mažai gauna saulės.
Pro daržus vis tolyn. Daug kur daržuose auga panašūs į kopūstus augalai, tik jie išauga aukšti, mačiau išaugusį beveik 2 metrų ilgio stiebą. Baigiasi daržai, prasideda tikros džiunglės su milžiniškais paparčiais ir gervuogių bruzgynais.
Čia jų uogos daugiau prinokusios, saldesnės. Takas yra, bet kažin ar čia dažnai vaikšto žmonės, reikia saugotis gervuogių ir kitokių augalų su aštriais spygliais. Labai aštrūs spygliai geltonai žydinčių krūmų, kažkiek panašių į mūsų kadagius. Vos prie jų prisilietus spygliai giliai duria, o mums reikia pro juos eiti. Einam atsargiai, bet įbrėžimų neišvengiam. Kaip keista, už 30 km reikia lieti, kad kažkas augtų, o čia viskas puikiausia auga. Takas daug kur atsišakoja, labai padeda GPS.
Nereikia tiek daug valgyti gervuogių, tiek prisivalgiau, kad net lengvai pykina... Bet jos tokios gražios ir lengvai pasiekiamos, pačios prašosi suvalgomos...
Prieinama Cruz del Camino miestelio kraštą.
Čia vandens stotis, kraniukai, vanduo. Matyt šioje vietoje nėra problemos su vandeniu. Čia iš kelio pasukame į dešinę, praeiname dviaukštį namą, toliau dar keli pusiau apgriuvę, bet gyvenami namai. Toliau iš vis kažkokiais šabakštynais, pro kažkokias tvoras, tako beveik nėra, visur kibūs krūmai. Ir ne aš čia taip nublūdinau, čia eina žymėtas takas, yra žymės.
Rodyklė rodo, kad reikia eiti šiuo taku...
Gerai, kad tas košmaras tęsiasi neilgai, išeiname į panašų į mūsiškį kolektyvinį sodą, tik labai apleistą, čia jau keliukas, čia pat ir gyvenvietė Las Abiertas. Gyvenvietėje yra visai gražių namų, išeiname į tvora aptvertą aikštę, atsisėdame ant suoliuko ir ilsimės. Iš čia puikus vaizdas į Teidę. Aplink skraido debesiukai.
Toliau gyvenvietės gatve, labai padeda GPS, nes nuo gatvės atsišakojimų daug, buvome net praėję mums reikalingą. Toliau keliuku į kalną, aplink miškas. Pakeliui vandens stotis. Pralenkia mažas sunkvežimiukas, mums papypina ir pamojuoja jame važiuojantys žmonės. Tikriausia ne dažnai tokius čia mato. Mes tokių nesutikom...
GPS pagalba truputį nukirtau kelio, nuėjau takeliu, ir mes jau Camino de Sanjago de Teide vieškelyje. Toliau nesudėtinga – vieškeliu per pušyną iki automobilio.
Dar nuvažiavom iki La Montaneta, gatvelė siaura, prasilenkti sunku, gerai, kad tik vieną automobilį sutikom. Grįždami sustojome prie įvažiavimo, čia gražiai įrengta bažnyčia ir poilsiavietė prie jos.
Su oru mums pasisekė, čia 1 km ASL, čia dažnai viskas būna debesyse, atėjusiuose iš šiaurės ir negalinčiuose perlipti kalnų.