Keletas nuotraukų iš 2007 metų mūsų kelionės į Kroatiją... Su komentarais, kad būtų aiškiau ir įdomiau.
Čia tas žymusis Balatono ežeras Vengrijoje, prie jo nakvojom vieną naktį. Kažkoks labai minkštas vanduo, labai toli , tiesiog bjauriai toli negilus, nusibosta bristi kol galėsi plaukti... Ir dar per kažkokį pilką dumblą... Vanduo taip pat drumzlinas, nors mes į pliažą atėjom vakare, kai žmonių buvo mažai. Krantai apaugę meldais, tik ten, kur mokami pliažai, jie išrauti. Vienu žodžiu, nieko įdomaus ar gero...
Čia jau Kroatija, nuostabaus grožio Plitvicos ežerai, saugojami UNESCO. Nors bilietai gana brangūs (apie 100Lt), pilna žmonių. Tai, rodos, 7 ežerai, esantys skirtingame aukštyje, pro juos prateka upelis. Daugybė nuostabių krioklių, daugybė žuvų, kurios ne bėga nuo žmonių, o plaukia prie jų, nes pripratusios gauti ėsti...
Čia pakeliui prie jūros, kalnuose. Mane žmona apgavo, sakė, galėsi eiti į kalnus... Į kokius kalnus, kai jau kalnuose +30 laipsnių karščio... Bet vaizdai labai gražūs.
Gerai prisimenu šią dykynę, kurią pasiekėme nusileidę iš kalnų. Karšta buvo nežmoniškai, kažkur netoli +40, jokio vėjo ir pavėsio... Šiek tiek gelbėjo automobilio kondicionierius, be jo mes būtume išvirę savo sultyse... Prie išorinių automobilio detalių nebuvo galima prisiliesti, tikriausia būtų galima kepti kiaušinienę...
Aš mėgstu eiti ar važiuoti ten, kur paprastai eiliniai turistai nevažiuoja. Važiavome siauru keliu link jūros. Čia dar daug kur matosi neseno (1993 m.) karo su serbais padariniai.
Maždaug 50 m. iki šio skelbimo buvau sustojęs, nes mano keliautojams labai prisireikė į krūmiukus... Laisvas vertimas, bent kaip aš jį supratau : "Nevaikščioti! Šioje vietoje yra didelė minų tikimybė"... Jei jį būčiau matęs anksčiau, būčiau nestojęs...
Po gan ilgo ieškojimo nepakeliamame karštyje radome kempingą alyvuogių giraitėje "Romantica". Matyt anksčiau čia buvo sodas, dabar padarytas kempingas. Palapinė ir automobilis pastatyti po gan skurdžiais medžiais taip, kad būtų kuo didesnis pavėsis. Per radiją klausiau žinias, sakė, kad toje vietoje +43 laipsniai. Ir jokio vėjelio, jokio debesiuko... Net paukščių čiulbėjimo negirdėti...
Vakare išėjau pasivaikščioti. Kroatija - tūkstančio salų šalis. Kalniukai tolumoje - tai salos.
Vandens temperatūra apie +25 laipsnius, gali jame būti kiek nori. Yra tik toks niuansas - akmeningas krantas ir daug jūros ežių, tokių kumščio dydžio kamuoliukų su panašiais į ežio spygliais. Jei ant atsistosi, spygliai sulys į koją ir nuluš. Ir skauda, ir negyja, pūliuoja. Galima maudytis tik su lastais, ką daro mano sūnus, arba su į sportbačiais panašiais batukais guminiu padu, kurių neperduria tie spygliai. Prie akmenų plaukioja žuvytės, panašios į akvariumines. Su vamzdeliu ir kauke gali plaukioti valandas, neatsibos.
Nors ir labai saugojamės, tepamės kremais ir saugomės saulės, sudegėme, visi raudoni. Aš net plaukioju su maikute.
Čia labai gražios vietos, bet karštis paėmė savo. Po kelių dienų traukiame į šiaurę, gal bus šalčiau...
Čia labi gražus Vir salos krantas, o žmona užfiksavo, kaip aš pasidedu savo rankenuką, kad galėčiau fotografuoti. Tai buvo apie pietus ir tik vakare jo pasigedau. O ten ir pinigai, ir banko kortelė, ir visi dokumentai... Buvome netoli, kokia 10 km. nuo tos vietos. Nuvažiavom su sūnum, radom jį toje pačioje vietoje, tik piniginės nebuvo... Tačiau vien tai, kad liko dokumentai, taip nudžiugino, kad ~700Lt nebuvo taip jau gaila... Paskambinau į Vilnių, kortelę užblokavo, nuo jos nieko nebuvo nuimta. Naudojomės žmonos kortele...
Apsistojome pas žmones, už tvoros buvo pliažas ir jūra. Netoli prie jūros buvo kabakas, jame beveik iki ryto grojo muzika ir vyko gyvenimas. Praktiškai nepamiegojom. Iš ryto išvažiavom į Pag salą.
Čia prie tilto į Pag salą. Akmenys, o be jų beveik nieko ir nėra, beveik balti.
Čia vaizdas nuo kelio už Pag miestelio, pasikėlus į kalną. Deja, į kempingą, pažymėtą žemėlapyje, nepakliuvome, jis buvo gerai įrengtas ir kainavo maždaug po 100 Lt žmogui. Apsisukę grįžom atgal ir važiavome palei jūrą ieškodami kempingų. Matėme jų gan daug, vieni netenkino mūsų poreikių, kiti buvo labai brangūs.
Bet radome ir tą ieškomą, tai buvo kaip išganymas, tai buvo nedidelis miškas ir buvo pavėsis... Karštis kiek žemesnis, apie +40, pavėsy jau galima kentėti.
Maudytis irgi visai gerai... Ten, kur vandenyje tie du žmonės, anksti ryte, kol dar kempingas miegojo, mačiau aštuonkojį, einantį dugnu. Jo kojos buvo maždaug po pusę metro ilgio. Šiaip vanduo labai skaidrus, matyti maždaug 5 metrai po vandeniu...
Tačiau ir čia karšta, pabuvom, rodos, 3 ar 4 dienas, važiuojam į Krk salą, ten žemėlapis rodą keletą kempingų. Tinkamo kempingo neradom, visos vietos užimtos, mums siūlo statyti palapinę ant saulės. Bet sala nuostabi... Nuotraukoje vaizdas prie salos galo.
Kempingą radome tik grįžę iš salos, netoli tilto į Krk salą. Anksčiau, atrodo, tai buvo parkas, dabar už pinigus leidžia statyti palapines. Pajūris urbanizuotas, vanduo jau ne toks skaidrus, nėra kur plaukioti su kauke ir vamzdeliu. Jūros gyvių nematyti. Visai kitas vaizdas, negu buvo prieš tai, nors atstumas nedidelis.
Grįžtam namo. Pakeliui matom nuostabų ežerą. Nusileisti iki jo nėra kada, reikia dar šiandien pasiekti Balatoną.
Važiuojant pro Zagrebą pakyla šioks toks vėjas ir neša dulkes bei smėlį. Gera, jau ne karšta. Termometras švieslentėje rodo +35...
Balatono nepasiekiame, nes važiuodami randame kitą kempingą, kuriame ir sustojame. Pučia vėjas, apsiniaukė. Išeiname pasivaikščioti į miestelį, mes su striukėm, šalta, nors termometras rodo +25 ir žmonės vaikšto su trumpom rankovėm...
Naktį smarkiai lijo su stipriu vėju. Bet rytas gražus ir šiltas.
Pakeliui sustojame Slovakijoje, na ir užlipame į vieną kalniuką. Vaizdas neįprastas akiai - visur didžiuliai akmenys, atsikišusios uolos. Gražu.
Toliau Lenkija, kurioje nieko įdomaus, ir kelionės pabaiga.
Manau, kad pasakojimas neatsibido...
Vytas